Man patinka svajoti. Svajoju aš visur – vaikščiodama lauke, prieš miegą, sportuodama, ar maišydama pyrago tešlą. Galvoje kuriu vienokius ar kitokius scenarijus, piešiu įvairias scenas, kurios nesvarbu, ar kada nors išsipildys. Svarbiausia, kad tai leidžia man atsidurti kažkur tarp šio pasaulio ir dangaus, nusišypsoti ir pasakyti sau, kad viskas įmanoma. Nebijau aš tų svajonių ir užrašyti popieriuje, nes kaipgi kitaip žinosiu, ko noriu gyvenime, kur link judu ir ko siekiu.
Metas prisipažinti – turiu silpnybę imbierui. Man jis patinka visoks: ir džiovintas, ir marinuotas, ir cukralizuotas, ir taip, man netgi patinka tie maži buteliukai su imbiero sultimis, nudeginantys visą gerklę. Todėl artėjant Kalėdiniam laikotarpiui man viskas galėtų kvepėti ir suktis tik apie imbierus. Nemeluosiu, imbierinius sausainius pradedu kepti jau lapkritį ir greičiausiai esu išbandžiusi mažiausiai trisdešimt skirtingų imbierinių sausainių atmainų, bei gi kiekvienais metais išsikepu vis kokį atrastą naują receptą!
Jei ateitų tokia diena, kai mane kas priremtų prie sienos ir verstų išsirinkti visų laikų mylimiausią virtuvę, savo balsą greičiausiai atiduočiau Viduržemio jūros virtuvei. Manau, kad mano širdį traukia jai būdingas šviežumas, paprastumas, daržovingumas (taip, taip, man patinka daržovės ir ne tik cukrus… šypt), na, ir žinoma, makaronai… Tad išduosiu paslaptį – mano virtuvinėse spintelėse rasite ne tik šokolado, įvairiausių esencijų ir cukraus, bet ir krūvą įvairiausių rūšių makaronų – sraigtelių, kaspinėlių, linguine, pilno grūdo, spagečių, su špinatais, su sepija ir taip toliau… galėčiau šį sąrašą tęsti ir tęsti…
Ar gali būti, kad mano bloge pagaliau normalus receptas, o ne kažkas, kas yra dedikuota kepiniams? Taip, taip, dalinuosi su jumis Ratatouille spagečiais. Ratatouille tai nerealiai skanus prancūziškas patiekalas (gal prisimenate iš filmuko La troškinys?), tačiau visgi jo pagaminimui reikia net ne kelių valandų. Ne tik kad plonai daržoves supjaustyti ir išdėlioti gražiai ratu užtrunka, bet ir pats troškinimo procesas labai ilgas. Na, o šis patiekalas tiks, kai norisi ko nors panašaus, bet daug greitesnio!
Pirmiausia, gaminat šį patiekalą labai svarbu yra pasirinkti tinkamus spagečius: jie turi būti kokybiški, pagaminti iš kietųjų grūdų, tad šįkart rinkausi Dobele makaronus, kurių kainos ir kokybės santykis yra išties puikus.
Taip, taip, ir vėl aš grįžtu su moliūgu ir šokoladu, bet patikėkite manimi, šis derinys – kažkas nepaprasto. Šie sausainiai taip pat kitokie ir savo konsistencija – angliškai yra toks žodis “cakey”, skirtas apibūdinti tokio pobūdžio sausainius. Tad šie būtent tokie! Jei dar vis nesate tikri, ar moliūgas skirtas jūsų skonio receptoriams – pabandykite išsikepti šiuos sausainius ir liksite nenusivylę!
Šįkart ilgai nedaugžodžiausiu ir iš karto skubėsiu prie recepto.
Žinot, būna tokių dienų, kai paskambina geriausia draugė ir sako: gal galiu užsukti? Arba jau po 20 minučių turi ateiti ilgai laukti svečiai ir prisimeni, kad nieko neturi desertui! O dar būna, kad tiesiog penktadienio vakarą, žiūrint iš filmą, labai labai norisi ko nors saldaus… Va tokioms akimirkoms ir skirti šie sausainiai!
Greitai sumeti ingredientus ir po 20 minučių ant stalo jau puikuojasi skaniausi sausainiai su šokolado gabaliukais. Dar geriau – iš tešlos galite suformuoti rutuliukus ir užšaldyti – kai reikės ištrauksite, įdėsite į orkaitę ir turėsite skaniausią desertą net ir netikėčiausiai akimirkai…
Prisipažinkite, kas iš jūsų nemėgsta šokolado? Kas sustoja valgyti atsilaužę tik vieną plytelės gabaliuką? Ar daug tokių? Šokoladą mėgsta bene VISI – aš esu tuo įsitikinusi! Nesvarbu dideli ar maži, seni ar dar visai vaikai… Šokoladas yra tas magiškas skanumynas, kurio kvapas ir skonis pavergė milijonus žmonių visame pasaulyje. Ir tik pažiūrėkite, kiek daug desertų buvo sukurta naudojant šį magišką ingredientą!
Kiek save prisimenu, visada žavėjausi tradicijomis, gyvuojančiomis šeimose. Tokiomis, apie kokias skaitydavau mylimiausiose knygose, kokias rodydavo širdžiai mieluose filmuose…
Obuolių skinimas kartu rudenį. Moliūgų skaptavimas prieš Helovyną. Imbierinių sausainių kepimas snieguotu Kalėdiniu laikotarpiu. Šeimos vakarienės kiekvieną vakarą. Penktadieninio filmo žiūrėjimas visiems sukritus ant lovos. Nuodėmės vertas savaitgalio pyragas. Net ir po dešimties metų būvimo kartu pasimatymas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Voliojimasis lovoje su gera knyga visą sekmadienį, kai niekur nereikia skubėti…
Sausainiai yra turbūt universaliausias saldumynas. Ar pagalvojot, kiek visokiausių tekstūrų jų yra? Trapūs, “chewy”, minkšti, kieti… O kiek įvairiausių skonių žinot? Su šokolado gabaliukais, imbieriniai, su citrinomis, avižiniai, su obuoliais, su aguonomis, su moliūgu, sūrūs ir dar daug kitų… Iš ties jei tik turime fantazijos galime sukurti – įvairiausių rūšių sausainių. Ir tikrai nuoširdžiai – nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris bent kartais nemėgtų pasmaližiauti mėgstamais sausainiais.
Kadangi mano virtuvės dar vis neapleido citrinos dalinuosi vištienos su citrinomis receptu. Įprastai esame linkę citrinomis gardinti žuvies patiekalus, tačiau, patikėkite manimi, ir vištienai jos puikiai tinka!