Ne visi desertai turi būti super sudėtingi ir nerealiai išdailinti. Kai kada stebuklas slypi paprastume. Taip yra ir šįkart. Šis šokoladinis skanumynas gal ir nėra pats gražiausias pyragas pasaulyje, bet tikrai vienas iš skanesnių. O pagaminti jį galėtų net ir vaikas – toks jis paprastas! Tad jei ieškote greito deserto Valentino dienai – rinkitės būtent šį. Sodrų šokoladinį pyrago skonį puikiai papildys vaniliniai ledai ar plakta grietinėlė, o puošnumo suteiks Dr. Oetker pabarstukai, skirti būtent šiai šventei!
Būna tokių dienų, kai nesinori nieko imtis. Atrodo galėtum visą dieną miegoti ar voliotis lovoje su mėgstamu serialu ar įdomia knyga. Ir nors kartais toks energijos ir motyvacijos trūkumas yra visiškai normalus – aš tiesiog negaliu pakęsti tokių dienų. Jos ne tik kad nekelia man jokio džiaugsmo, bet ir prižadina sąžinės balsą, kuris primena apie visus laukiančius darbus ir švaistomą laiką…
Tenka prisipažinti, kad esu tas žmogus, kuris negali ramiai ilsėtis ir iki galo atsipalaiduoti, kol yra nenudirbtų darbų. Tad tokiomis dienomis, kai nesinori nieko – pasirenku tik vieną darbą iš pasidaryto sąrašo ir atlieku jį. Atvirai pasakius – prisivertimas bent kažką padaryti ir įveikti tą tingėjimą galiausiai sukelia džiaugsmą. O kartu ir diena nebūna tuščiai iššvaistyta, tad atsigulus vakare nekankina klausimas: kodėl aš šiandien nieko neveikiau…
Crème Brûlée tai ne tik vienas iš garsiausių, bet ir iš skaniausių desertų. Greičiausiai visuose geresniuose restoranuose rasite jų versiją. Kuo jis toks ypatingas? Nors iš pirmos pažiūros atrodo lengvai pagaminamas, tačiau sukurti šilkinės tekstūros ir be jokių gumuliukų Crème Brûlée nėra taip paprasta. Kartu šį ne per saldų vanilinį kremą vainikuoja karamelės sluoksnis, smagiai traškantis burnoje… Visa tai sukuria desertą, kuriam negali atsispirti milijonai.
Tenka pripažinti, kad ilgą laiką maniau, jog šį desertą sukūrė prancūzai. O iš tiesų šio skanumyno ištakos yra miglotos – tiek anglai, tiek ispanai, tiek prancūzai giriasi atradę šią klasiką. Visgi pirmoji spausdinta šio deserto variacija, kuri mažai tesiskiria nuo šiandieninės, pasirodė 1691 metais Francois Massialot, gaminusio Versalio rūmuose, knygoje Le Cuisinier Royal et Bourgeois. Greitai desertas išplito visame pasaulyje, o dabar jis tapo toks populiarus, kad galite rasti Crème Brûlée skonio kavos, ledų, sausų pusryčių, blynų, keksiukų, sūrio tortų ir apskritai – ko tik širdis geidžia.
Nežinau kaip jums, bet persimonai yra mano patys, patys mylimiausi žiemos vaisiai. Kiekvienais metais laukiu jų sezono pradžios ir per dieną suvalgau bent vieną. Kas be ko, šie vaisiai ne tik kad skanūs, bet ir pilni antioksidantų bei vitaminų, kurie taip reikalingi šaltuoju metų periodu.
Kartu persimonai puikiai tinka ne tik gardinti košes, jogurtus ar vaisių kokteilius, bet ir konditeriniams gaminiams pasigaminti. Vienas jų – šis minkštas ir purus keksas, pripildytas ne tik sušildančių prieskonių, bet ir idealiai prie šio vaisiaus derančių graikinių riešutų. Tad, jei mėgstate įvairesnius skonius ir nebijote išbandyti kažką naujo savo virtuvėje, būtinai pasinaudokite šiuo receptu!
Raskite man žmogų, kuris nei kiek nesudvejojęs atsisakytų skanios, ką tik iškeptos spurgos, įdarytos vaniliniu kremu ir dar turinčios šokoladinį glaistą? Spurgos ne be reikalo yra vienas iš populiariausių desertų visame pasaulyje, na, bent jau Amerikoje tai tikrai. Jas mėgsta tiek vaikai, tiek suaugę, o dažnai suvalgius vieną, sunku nepaimti ir antros… O būtent šios spurgos, įkvėptos žymiojo XIX amžiuje sukurto Bostono pyrago, tapo oficialiu Masačiusetso valstijos desertu! Tad garantuoju jums – abejingų tikrai nepaliks…
Nors jų gamyba užima laiko, visgi tešlą ir kremus pasiruošus iš anksto, trukmę sutrumpinsite. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad tik jas iškepus – jų nelieka per gerą pusvalandį, tad jei ateis svečių ar turite didesnę šeimą – ruoškite iš karto dvigubą porciją! Žinoma, skaniausios jos tik ką iškeptos, tad geriau leiskite jomis pasimėgauti šviežiomis ir “netaupykite” kitai dienai. Tad ilgiau jūsų nekamavusi dalinuosi receptu, kuris tikrai tikrai nenuvils!
Avižiniai sausainiai man sukelia tam tikrus sentimentus. Būtent juos kartu su močiute gamindavome ilgais žiemos savaitgaliais, kuomet nosį iškišti į lauką būdavo per šalta. Tiksliau, ji gamindavo, o aš šaukštu kabliuodavau žalią tešlą – nes juk tešla vaikui daug skanesnė už jau iškeptą sausainį… Tad net dabar aplankiusi ją ir pamačiusi pasilenkusią prie tešlos, man kyla tam tikra nostalgija ir šypsena, prisimenant save vaikystėje. Iki dabar būtent jos avižiniai sausainiai man yra patys skaniausi pasaulyje ir niekur tokių daugiau nenusipirksi.
Na, o kadangi tų nuostabiausių sausainių receptą ji dar vis slepia, aš turiu keletą savųjų, kuriuos vis iškepu. Šie – pilni sušildančių prieskonių yra vieni mėgstamiausių būtent šaltuoju metų laikotarpiu. Puikiai jie tiks tiek prie šiltos arbatos popiečio metu, tiek ir prie pieno stiklinės vaikams vakare. Tad jei mėgstate avižinius sausainius, bet visi senieji receptai kiek pabodę – kviečiu išbandyti šį!
Ar prisimenate tas minkštas, dar šiltas bandeles, taip skaniai kvepiančias cinamonu, kurias valgydavote vaikystėje? Tokias greičiausiai namo parnešdavo ne tik tėvai, bet ir patys bėgdavote pirkti petraukų metu, besimokydami mokyklose… Šias bandeles priskirčiau prie tų tradicinių, nesenstančių receptų, kurie visada sukelia šiltą nostalgiją ir užpildo vidų jaukumu.
Tad skaičiuojant žvarbaus sausio vidurį, kuomet namai atšąla, o į lauką nesinori kišti nosies, geriausias sprendimas – išsikepti cinamoninių bandelių. Namuose tikrai nebeliks to žiemos šaltuko, o ilgesingas cinamono kvapas iš atminties prikels malonius prisiminimus… Tad nieko daugiau nelaukdama dalinuosi nuostabiu receptu.
Naujų metų pažadai man visuomet atrodė truputį naivūs ir beprasmiai. Iš vienos pusės užsikrauni ant pečių didžiulę naštą visiems metams. Na, o jei dar gruodžio pabaigoje pasirodo, kad neištęsėjai nieko, ką buvai užsibrėžęs, ateina nusivylimas. Iš kitos – tam, jog kažką pradėtum ar pasikeistum nereikia dėti vilčių į naujuosius metus, mėnesio pradžią ar pirmadienius – lengviau nuo to nepasidarys, o papildomos stiprybės taip pat neatsiras. Naujos pradžios ne tik, kad gali, bet ir turėtų ateiti tada, kai pats esi tam pasiruošęs ir pribrendęs – tik tokiu atveju užsibrėžti tikslai bus įvykdyti.
Visgi, metų pabaigoje visad nusistatau, kokių norėčiau kitų metų. Tai ne koks vienas išsikeltas tikslas ar beatodairiški pažadai, o greičiau abstrakti idėja, kuria norėčiau gyventi ateinančius metus. Taip nededu perdaug vilčių, kad gyvenimas taps tobulas ar kad staigiai pavirsiu kažkuo, kuo galbūt giliai širdyje net nenoriu būti, ir nejaučiu nusivylimo, matant, kad kažkas nevyksta taip, kaip vizualizavau. Visgi kartu ta išsikelta abstrakti idėja padeda nepamesti to, ko noriu iš savo gyvenimo…
Na, o ta proga, jog tikiu balansu ir nesu išsikėlusi tikslo pradėti sportuoti kiekvieną dieną ar valgyti tik sveikai, dalinuosi nerealios marcipaninės pynės receptu. Ji puikiai tinka tiems ilgiems, šaltiems savaitgalio rytams, kai norisi ko ypatingo ir saldaus!
Liko vos kelios dienos iki didžiųjų metų švenčių, o mano dienos tokios užimtos, kad net nespėju pasimėgauti šiuo gražiu laikotarpiu. Tikiu, kad daugumai žmonių būtent toks ir yra gruodis – iš vienos pusės pilnas streso, nuolatinio bėgimo ir jaudulio, ar viską suspėsi, iš kitos – gausus džiugesio, šypsenų ir gražių akimirkų, kurias norisi prisiminti… Tad tokiu nei laisvos minutės nepaliekančiu laikotarpiu dalinuosi receptu, kurį gamindami užtruksite vos kelias minutes! Tokiu būdu paruoštus riešutus galėsite gražiai įpakuoti ir pridėti prie kieno nors dovanėlės. Taip pat jie tiks ne tik kaip užkandis, vakarojant prie kalėdinio filmo, bet ir kaip sveikas “desertas” ant šventinio stalo. Tad ilgai nelaukusi dalinuosi receptu!
Dalinuosi dar vienu veganiniu receptu, kuris tikiu, patiks ne tik veganams. Asmeniškai aš tiesiog dievinu karamelę ir galėčiau ją valgyti ir valgyti. Būtent dėl to Medjool datulės, kurios primena karamelę savo skoniu, tampa mano išsigelbėjimu kiekvieną dieną. Ta proga sugalvojau, kad iš jų turėtų būti galima pagaminti veganinius karamelinius saldainius, kurie būtų ne tik sveiki, bet ir skanus. Na, o kadangi Medjool datulės man tobulai dera su kepintais graikiniais riešutais, įdėjau ir jų. Skonis gavosi labai geras, na, o ir pasigaminti nėra sunku!
Tad tokie karameliniai saldainiai galėtų būti puiki dovana veganui ar sveiką gyvenimo būdą propaguojančiam draugui. Na, o supakuoti karameles galite į gražų stiklainiuką. Šalia saldainių galite įdėti trumpus raštelius apie prisiminimus su tuo žmogumi, kuriam dovanosite dovaną!
