Kai vasara pilna nokstančių uogų, taip ir norisi desertų, kurie būtų lengvi, gaivūs ir kupini sezoninių skonių. Šilti saulės spinduliai ir soduose juntamas svaigus vyšnių kvapas įkvepia kurti kažką ypatingo – tokį desertą, kuris neapsunkintų, o tik dar labiau pabrėžtų vasaros lengvumą ir žavesį. Taip ir gimė šis tortas – lyg sniego apkabinimas vidurvasario vyšnių soduose.
Kai pavasaris vis labiau apsiveja šiluma, o pirmosios saulės nubučiuotos uogos jau ima raudonuoti lysvėse, taip norisi, kad ir virtuvėje atsirastų daugiau lengvumo, spalvų ir gaivių skonių. Tokių, kurie žadina vasaros ilgesį, o kiekvienas kąsnis primena šiltą popietę lauke. Šis tortas – būtent toks. Švelnus, elegantiškas, sluoksniuotas lyg prisiminimas apie pirmąsias vasaros dienas, kai viskas dar tik prasideda.
Desertų, kaip ir vasaros savaitgalių, tiesiog negali būti per daug. Būtent todėl, kol skaniausios uogos dar vis sirpsta ir vilioja savo kvapais sodų lysvėse, raginu išsikepti ir pasimėgauti ypatingu tortu! Jo sluoksniuose tobulai sugula špinatų ir bazilikų biskvitas, lengvos rūgštelės suteikiantis braškių confit, burnoje tirpstantis aviečių kremas, gardintas graikišku jogurtu, ir švelnus it pūkelis baltojo šokolado kremas. Šis desertas tiesiog nepriekaištingai vasariškas ir nuostabus!
Šis tortas tiesiog šaukia pavasarį! Jis stulbinamai gardus, visai ne per saldus, švelnus, gaivus, palengva tirpstantis burnoje ir su kiekvienu kąsneliu nukeliantis į vis šiltesnes pavasario dienas… Toks ir turi būti tikras pavasariškas desertas. Aš jį gaminau su šilauogėmis (tinka tiek šaldytos, tiek šviežios), bet taip pat tinka ir mėlynės, avietės, braškės ar kitos mėgiamos/turimos uogos.
Tikrajam pavasariui po truputį beldžiantis į duris, ir virtuvėje norisi matyti kuo daugiau spalvų bei gaivumo. Karamelę ir šokoladą paliekant šaltiesiems mėnesiams, kepiniuose įsivyrauja uogos, vaisiai ir lengvučiai it pūkelis kremai. Toks ir šis tortas – purus migdolinis biskvitas, sulaistytas vaniliniu sirupu, apteptas rūgštelės turinčiu džemu iš šaldytų aviečių ir burnoje tirpstančiu maskarponės kremu – toks klasikinis derinys nenuvils net ir didžiausių kritikų. Na, o kur dar ir išvaizda! Šis tortas nėra sluoksniuojamas kaip įprasta, o suvyniotas lyg sraigės namelis. Papuošiame šviežiomis uogomis, mėtomis ir likusiu kremu – voila, turime kuo nuostabiausią desertą, kuris sužavės kiekvieną!