Mano galvoje jau seniai skamba kalėdinės melodijos ir kartu taip gera, kad po truputį visas Vilnius puošiasi gražiausiai metų šventei. Kalėdų dvasią visada stengiuosi kuo anksčiau atnešti ir į savo namus. Man yra visiškai normalu tokiu metu būti pasipuošus visus namus, užsidegus Kalėdines žvakes ir prisikepus imbierinių sausainių. Juk pats laukimas ir yra magiškiausia Kalėdų dalis, atnešanti daugiausiai džiaugsmo!

Na, o jei jūs puošite savo eglutę šį ar kitą savaitgalį, būtinai pabandykite išsikepti šį keksą. Minkštas, drėgnas, šokoladinis… bet kartu imbierinis! Šokolado ir imbiero derėjimas tarpusavyje man šiemet buvo vienas iš didžiausių atradimų. Kartu šiems skoniams puikiai akomponuoja kiaušininio likerio glaistas, suteikiantis truputį daugiau saldumo ir tekstūros. Tikrai puikiai tiks prie šiltos arbatos puodelio ar pieno stiklinės, žiūrint pamėgtus Kalėdinius filmus.

Ar dar prisimenate tuos vaikystės vyniotinius, kuriuos visada iš kažkur sugebėdavo atsineši koks nors svečias ir kuris dažniausiai likdavo nepaliestas šventės metu? Niekada nebūdavo aišku, nei kas juose įdėta, nei iš ko jie pagaminti, kad yra tokie nerealiai neskanūs… Gal jūsų tradicinių vyniotinių istorijos geresnės, bet mano tik tokios. Galbūt todėl šio tipo desertai nėra patys mėgstamiausi mūsų namuose ir pasitaikius progai man į galvą šautų šimtas vienas kitoks receptas… TAČIAU… Susipažinkite su šiuo visiškai “kitonišku” vyniotiniu, kuris nustebins ir prisiekusius vyniotinių gerbėjus, ir tuos, kurių jie nemėgsta!

Ne,tai ne toks vyniotinis, kurį nusiperki parduotuvėje ir nežinai, kur padėti, ar kurio kremo riebalus gali justi gerklėje pusę vakaro. Ir jis visai nepanašus į tą tradicinį, visiems žinomą ir seniai pabodusį “Kuršėnų” vyniotinį. Šis Kalėdomis kvepiantis gražuolis yra purus, minkštas ir kiek primenantis minkštą medaus tortą. Kremas pasirinktas irgi neatsitiktinis – lengvutis maskarponės kremas, pagardintas citrinos žievele ir džiovintomis slyvomis, tiesiog nepaliks abejingų! Dar vienas pliusas – pasiruošti desertą galite be streso vakare ir jau kitą dieną pavaišinti juo visus svečius.

Man patinka svajoti. Svajoju aš visur – vaikščiodama lauke, prieš miegą, sportuodama, ar maišydama pyrago tešlą. Galvoje kuriu vienokius ar kitokius scenarijus, piešiu įvairias scenas, kurios nesvarbu, ar kada nors išsipildys. Svarbiausia, kad tai leidžia man atsidurti kažkur tarp šio pasaulio ir dangaus, nusišypsoti ir pasakyti sau, kad viskas įmanoma. Nebijau aš tų svajonių ir užrašyti popieriuje, nes kaipgi kitaip žinosiu, ko noriu gyvenime, kur link judu ir ko siekiu.