Kaip nepastebimai praėjo, net sakyčiau pralėkė, pirmoji karantino savaitė… Keista, kiek daug mūsų vis svajojo apie galimybę sulėtinti gyvenimo tempą, daugiau laiko praleisti su šeima, perskaityti seniai lentynoje gulinčias knygas, peržiūrėti kaupiamą sąrašą filmų, o gal tiesiog pasidaryti generalinę tvarką namuose… Manau, dauguma mūsų tiesiog norėjo trumpai pailsėti ir atsikvėpti, sudėlioti galvoje dūzgiančias mintis ir paspausti mygtuką “restart”. Gaila, kad tam, jog tai padarytume reikėjo tokios situacijos, kokia dabar vyksta pasaulyje…
Visgi manau, kad visa tai mus pakeis į gerą ir leis įvertinti tai, ką turėjome kiekvieną dieną. Galimybė apkabinti išsiilgtus senelius, išeiti į energija pulsuojantį ir garsų magija užpildytą miestą, atsisėsti mylimoje kavinukėje ir suvalgyti skaniausią desertą, penktadienio vakarą susitikti su draugais, aplankyti dar nematytas šalis, dirbti mylimą darbą, galų gale tiesiog gyventi savo mėgstamu ritmu ir pasirinktu tempu… Metai iš metų buvome nevaržomi šių ir dar tūkstančio kitų galimybių išsirikiavusių prieš mus. Būtent dėl to dažnas mūsų naudojosi jomis net nepagalvodamas kiek daug jos reiškia. Tad tikiuosi, kad tą turėtą pasirinkimo laisvę įvertinsime iš naujo…
