Žiema dar vis džiugina savo baltumu ir šaltuku. Tačiau kartu visi žinome, kad ji atneša ir begalę virusų ar peršalimų, o juk nei vienas nenorime pirmojo metų mėnesio pradėti sirgdami. Tokiu oru nuo peršalimo puikiai saugo šiltos sriubos, kurios ne tik sušildo grįžus iš lauko, bet ir kelia imuninę sistemą dėl vitaminų kiekio. Tačiau žinau, kad tikrai ne visi renkamės sriubas pirmu numeriu…
Šiandien praėjo lygiai pusė žiemos. Nors žiema nėra mano mėgstamiausias metų laikas ir po Kalėdų man galėtų iš karto ateiti pavasaris, bet kažkodėl šiais metais man žiema neatrodo tokia baisi kaip anksčiau. Gal todėl, kad šiais metais ji tokia graži – bent kol kas kalnai ir gatvės apsnigtos baltai, o iš dangaus besisupdamos leidžiasi tokios nuostabios snaigės, ir niekur nematyti tos drėgnos, nešvarios pliurzos, kokia ateis sniegui pradėjus tirpti. Bet dar ne dabar… Neužbėkime laikui už akių, pasidžiaukime šia akimirka…
Tačiau vis dėlto šis šaltis verčia susišildyti ne tik karšta arbata, bet ir maistu. Įžengus į šiltus namus, taip ir norisi palįsti po karštu dušu, apsirengti pižamą ir suvalgyti ką nors kas sušildytų. Anglų kalboje net yra specialus pavadinimas tokiam maistui – “comfort food”. Būtent tokia ir yra ši moliūgų sriuba.
Kalėdos ir Naujieji metai – man tai gražiausios metų šventės, kurios yra tokios laukiamos, bet prabėga taip greitai… Sakyčiau net per greitai. Žiū, jau Kalėdų rytas ir suvoki, kad dar vieno reikės laukti visus metus. Taip pat ir su Naujaisiais. Bet kodėl šios šventės tokios mums svarbios?
Konditerija pasirodė mano gyvenime pačiu netikėčiausiu metu. Nors nuo vaikystės visuomet turėjau vadinamąjį “sweet tooth” ir negalėdavau ramiai praeiti pro saldumynus, niekad nesiėmiau jų gamybos pati. Ir tik po besikartojančių skrandžio problemų ir atsisakymo visų pirktinių saldumynų (jei kam bus įdomu, šia istorija galėsiu pasidalinti kitame post’e), suradau kelią į maisto gamybą, kuri atnešė didžiulę meilę, džiaugsmą ir laukimą, kada kitą kartą vėl turėsiu progą užsiimti šiuo hobiu…
Tuo tarpu meilė Pranzūcijai atėjo iš močiutės pasakojimų vaikystėje. Akį traukianti architektūra, paprastas, bet toks prabanga dvelkiantis prancūzių stilius, nuostabi lyg muzika kalba ir patys skaniausi, burnoje tirpstantys, bet ir vieni iš sudėtingiausių desertų žemėje… Visa tai girdint, sugebėjau pamilti šią šalį.
Finally the day when I am writing my first blog post has come. I wanted to create a blog for a good few years now, but delayed it thinking that I am not ready and not feeling confident enough. But this year I finally decided to do it or to forget this idea at all. So here I am choosing what my first blog post should be…
I decided that I want to start with my classic waffles recipe that is one of my favorite things to make on those cozy weekend mornings. If you follow me on Instagram for a while now, you saw quite a few photos of these delicious goodies.
