
Spalis. Tai mėnuo, kai jau tikrai pasijaučia ruduo. Visi medžiai jau nusispalvinę gražiausiomis pasaulio spalvomis. Šiugžda jie po mano kojomis žingsniuojant mieste po skėčiu. Tuo pačiu metu barba lietaus lašai, kurie sukuria ilgesingą melodiją. O mano mintyse šilti namai…
Spalis. Tai močiutės sudžiovintomis arbatomis, medumi ir citrina kvepiantis mėnuo. Gal dar trupučiu imbiero, kuris taip padeda perpūtus tam stipriam vėjui lauke. Tai minkšti pledai, uždegtos žvakės ir vilnonės kojinės. Tai knyga rankose ir ilgi, minčių pilni, vakarai…
Spalis. Tai šalti rytai, kai norisi dar truputį ilgiau pasivolioti lovoje… Pasimėgauti akimirka… Giliau įkvėpti… Sulėtinti tempą… O paskui… paskui norisi užuosti cinamono kvapą – kuris sukelia nostalgiškus, sušildančius ir apkabinančius prisiminimus…







