Ar galite patikėti, kad jau praėjo pusė rudens??? Atrodo dar neseniai geltonavo pirmieji lapai, o jau dabar daugiau nei pusės nebėra! Visgi, man ruduo toks gražus ir mielas širdžiai, kad norisi mėgautis kiekviena jo suteikiama jaukia akimirka. Ypatingai, kai prasidėjo puiki “bobų vasara”, o bešviečianti saulė kviečia daugiau laiko praleisti auksinėje gamtoje.
Spalis. Tai mėnuo, kai jau tikrai pasijaučia ruduo. Visi medžiai jau nusispalvinę gražiausiomis pasaulio spalvomis. Šiugžda jie po mano kojomis žingsniuojant mieste po skėčiu. Tuo pačiu metu barba lietaus lašai, kurie sukuria ilgesingą melodiją. O mano mintyse šilti namai…
Spalis. Tai močiutės sudžiovintomis arbatomis, medumi ir citrina kvepiantis mėnuo. Gal dar trupučiu imbiero, kuris taip padeda perpūtus tam stipriam vėjui lauke. Tai minkšti pledai, uždegtos žvakės ir vilnonės kojinės. Tai knyga rankose ir ilgi, minčių pilni, vakarai…
Spalis. Tai šalti rytai, kai norisi dar truputį ilgiau pasivolioti lovoje… Pasimėgauti akimirka… Giliau įkvėpti… Sulėtinti tempą… O paskui… paskui norisi užuosti cinamono kvapą – kuris sukelia nostalgiškus, sušildančius ir apkabinančius prisiminimus…
Pumpkin spice prieskonių mišinys yra beprotiškai populiarus Amerikoje. Tik atėjus rudeniui VISKAS pasipuošia šia etikete: sausainiai, pyragai, saldainiai, kavos arbatos, granolos, žvakės, kremai. Vienu žodžiu – VISKAS. Kodėl jis toks populirus? Gal todėl kad jiems ruduo asocijuojasi būtent su moliūgais ir jų desertais, o ne su obuoliais kaip Lietuvoje. O gal todėl, kad šis prieskonių mišinys ne tik kvepia nuostabiai, bet ir sukuria tokį nuostabų rudeninį skonį desertuose, kad jį net sunku pralenkti!
Aš dievinu vaisius. Atvirai – jei galėčiau, greičiausiai valgyčiau juos ir tik juos. Visgi, figas atradau tik šiais metais. Ne, ne, žinojau apie jas jau seniai, tik anksčiau kažkaip nepataikydavau ant skanių, tad jų vengdavau ir nesupratau, ko žmonės kraustosi dėl jų iš proto. Tačiau šiais metais negaliu nustoti jų valgyti!
Žinant mano mažą pamišimą dėl vaisių, nieko keista, kad mėgstu juos panaudoti ir gamindama. Šios tartaletės gimė, kai reikėjo greitai pagaminti kokį nors desertą. Pasikuitusi lentynose, radau porą ingridientų, kurie susijungę sukūrė nerealiai skanų derinį. Tad juo dalinuosi šįkart. Na, o jūs skubėkite gaminti, nes figų sezonas jau baiginėjasi!
Aš manau, kad rudeninės avietės gal net geresnės už vasarines! Kodėl? ogi todėl, kad vasarą tos avietės pasiklysta visų kitų uogų pulke, o rudenį jos tampa tikru turtu. Tai tarsi tavo rankoje ar burnoje likęs mažutis gražios vasaros prisiminimas. O kaip dar jos puikiai dera su rudeniniais pyragais.
Iš vis aš manau, kad rudeniniai pyragai yra patys geriausi ir labiausiai moka sukurti tą nuostabų jaukumą namuose kaip niekas kitas. Kaip ir šiuo atveju jos nuostabiai papildo rūgščius obuolius ir traškią plutelę… Šis visiems žinomas pyragas ne tik velniškai skanus, bet ir super greitas, tad tiks netikėtai užsukusiems svečiams pavaišinti ar tiems saldiems sekmadienio pusryčiams!
Nežinau, kaip jums, bet man ruduo asocijuojasi su krentančiais ir po kojomis šiugždančiais lapais, už lango lyjančiu lietumi, gera knyga rankose ir jaukiais namais, kvepiančiais sausainiais ar pyragu. Būtent dėl tokių akimirkų ir laukiu rudens kiekvienais metais. Nežinau, ar tokios asociacijos kyla iš filmų, vaikystės ar tiesiog iš mano kaip “romantikės” prigimties.
Vasara jau įpusėjo ir džiugina mus ne tik saule, bet ir uogų gausa. Tačiau uogas auginantys patys soduose ar gaunantys iš kaimo, susiduria su problema – kurgi jas visas panaudoti? Juk nesuvalgysime visų! Tikrai dalį užsišaldome, iš dalies verdame uogienes, tačiau juk galime pasidaryti ir gardžiausių desertų, kurie puikiausiai tinka vasarai – ne per riebūs, o saldi rūgštelė taip ir sako – VA – SA – RA! Štai ir pristatau jums – nuostabiąsias savo tartaletes su aviečių kremu. Tikiuosi Jums patiks!
Kas sekate mane Instagrame, matėte, jog pastarosios dienos man tikrai nebuvo lengvos, bet labai norėjau Valentino dienos progra įkelti šio šokoladinio souffle receptą. Jis toks paprastas, o dar pusę dalykų galima pasiruošti iš anksto, tad puikiai tiks nustebinant antrąją pusę vakarienės metu.
Kalėdos ir Naujieji metai – man tai gražiausios metų šventės, kurios yra tokios laukiamos, bet prabėga taip greitai… Sakyčiau net per greitai. Žiū, jau Kalėdų rytas ir suvoki, kad dar vieno reikės laukti visus metus. Taip pat ir su Naujaisiais. Bet kodėl šios šventės tokios mums svarbios?
Konditerija pasirodė mano gyvenime pačiu netikėčiausiu metu. Nors nuo vaikystės visuomet turėjau vadinamąjį “sweet tooth” ir negalėdavau ramiai praeiti pro saldumynus, niekad nesiėmiau jų gamybos pati. Ir tik po besikartojančių skrandžio problemų ir atsisakymo visų pirktinių saldumynų (jei kam bus įdomu, šia istorija galėsiu pasidalinti kitame post’e), suradau kelią į maisto gamybą, kuri atnešė didžiulę meilę, džiaugsmą ir laukimą, kada kitą kartą vėl turėsiu progą užsiimti šiuo hobiu…
Tuo tarpu meilė Pranzūcijai atėjo iš močiutės pasakojimų vaikystėje. Akį traukianti architektūra, paprastas, bet toks prabanga dvelkiantis prancūzių stilius, nuostabi lyg muzika kalba ir patys skaniausi, burnoje tirpstantys, bet ir vieni iš sudėtingiausių desertų žemėje… Visa tai girdint, sugebėjau pamilti šią šalį.