Šįkart dalinuosi dar viena valgoma dovana! Ji puikiai tiks tiems veganams draugams, kurie nevalgo tikrai labai daug ko, arba tiesiog bet kam kas mėgsta riešutus ir šokoladą! Šis kremas ne tik kad lengvai ir greitai pagaminamas, bet ir pakankamai ilgai stovi šaldytuve. O jau kiek idėjų, kur jį galima panaudoti: pagardinkite juo mėgstamus blynus ar vaflius, vanilinius ledus, rytinę avižinę košę arba tiesiog valgykite šaukštu! Na, o aš dar pasidalinsiu vienu receptu, kur galėsite pritaikyti ir šį kremą!
Kaip greitai bėga laikas! Ar galite patikėti, kad iki Kalėdų teliko 14 dienų? O man taip norėtųsi, kad šios dienos eitų lėčiau! Ir ne, ne dėl visų likusių darbų, nesupirktų dovanų ir baimės visko nespėti… O dėl to, kad šis laikotarpis man tiesiog tobulas. Atrodo, kad kartu su mieste įžiebiamomis lemputėmis, įsižiebia ir laimė mano širdyje. Tad dėl manęs gruodžio mėnuo galėtų turėti 90 dienų ir tikrai mėgaučiausi kiekviena jų…
Kalėdiniai sausainiai nebūtinai turi būti pilni imbierų ar kitų šiam laikotarpiui būdingų prieskonių. Švenčių laukiant, man patinka kepti ir išbandyti įvairiausius sausainius bei skonių derinius. Na, o išrinktus skaniausius kepu darkart ir vaišinu atvykusius svečius ar įpakuoju draugams. Taip, taip, sausainiai yra ta puiki dovana, kuria galite nudžiuginti kolegas darbe ar artimuosius. Juk tai, ką paruošėte patys, tai, į ką įdėjote savo širdies – visada bus geriausia dovana!
Savaitgalio pusryčiai man visada buvo ypatingi. Nepaprasti tuo, kad gali akimirkai sustoti po visos savaitės šurmulio, skirti kelias minutes brangiausiems žmonėms, pokalbiams, prisiminimams, šypsenoms ir juokui. Tai momentas, kai gali atsipalaiduoti ir niekur nelekiant mėgautis tuo, ką turi savo gyvenime.
Man patinka ir pats šių pusryčių ruošimo procesas. Esu ta, kuri savaitgaliais atsikelia anksčiau už visus namuose ir patyliukais pradeda dieną. Tad skanūs savaitgalio pusryčiai tampa mano atsakomybe, kurią mielai prisiimu ir tęsiu metai ir metų.
Visgi artėjant šventėms ir pusryčių skoniuose norisi rasti ką nors kalėdiško. Vienas būdų tai padaryti – praturtinti mėgstamus blynus ar vaflius kalėdiniais prieskoniais! Būtent tokie ir yra šie vafliai – subtiliai imbieriniai, traškūs išorėje ir minkšti viduje… Na, o jei dar viršų apliesime medumi ar karamelės padažu bus iš vis pasaka…
Apie šiuos sausainius galima kalbėti labai daug arba pasakyti tiesiog paprastai ir aiškiai: jie tiesiog NEREALIAI skanūs. Tai nėra įprasti sausainiai, kuriuos perkate parduotuvėje ar kurie yra dažniausiai kepami namuose… Šie tikrai ypatingesni! Minkšti ir purūs viduje, labai traškūs išorėje ir gausiai pripildyti imbieru – tikrai sužavės visus dievinančius šį prieskonį! Kartu šie sausainiai puikiai tinka dovanoti geriausiam draugui ar visad niurzgančiam kaimynui – na, gal kitą kartą praeidamas nusišypsos ir pasisveikins… Kaip bebūtų, labai kviečiu išbandyti šį receptą, nes tikiu kepsite šiuos sausainius dar ir dar kartelį!
Kalėdų eglutės puošimas iškritus pirmam sniegui, meduolių kepimas pirmąjį gruodžio savaitgalį, karštas šokoladas bežiūrint mėgstamiausius kalėdinius filmus, laiškų rašymas Kalėdų seneliui, dovanų pakavimas Kūčių vakarą… Visi turime kalėdinių tradicijų, kurias stengiamės palaikyti šeimose. Jos suartina, sušildo, primena, kaip gera sustoti kelioms minutėms ir ramiai praleisti laiką visiems kartu. Mano šeimoje viena tokių tradicijų – trapių imbierinių sausainių kepimas eglutės puošimo vakarą ir jų dekoravimas. Tai puikus būdas atsipalaiduoti, atsitraukti nuo viso šurmulio ir tiesiog skirti laiką išsiilgtiems pašnekesiams ir prisiminimams… Juk Kalėdų laukimą magišku paverčia ne perkami daiktai ar dovanų sąrašų sudarinėjimas, bet akimirkos praleistos kartu su brangiausiais žmonėmis.
Pagaliau, pagaliau, pagaliau atėjo tas ilgai lauktasis gruodis! Kai miestai jau švyti nuo Kalėdinėnių lempučių gausos, kai namuose pradeda kvepėti imbieru ir kūčiukais, kai žmonių veiduose vis dažniau spindi šypsenos, kai danguje besisukančios snaigės sukelia džiugesį, o pažvelgus į kalendorių aiškiai matyti, kiek dienų liko iki magiškiausių švenčių… Taip, toks tas gruodis – truputį per greitai prabėgantis, truputį per daug užimtas, bet kartu truputį labiau viltingas ir nuteikiantis svajoti.
Per Kūčias ir Kalėdas mano namuose karaliauja būtent medaus tortai. Turiu net kelias jų variacijas, kurias pakaitomis kepu kasmet, kad nenusibostų. Šie tortai tinka ir patinka mano šeimai, o man jie iš karto asocijuojasi su šiomis šventėmis. Galbūt dėl to kaltas ir mano pomėgis gaminti ir kurti naujus desertus – daugiau medaus tortų per visus metus pas mus nebūna nei vieno, todėl greičiausiai šio skonio spėjame išsiilgti.
Mano galvoje jau seniai skamba kalėdinės melodijos ir kartu taip gera, kad po truputį visas Vilnius puošiasi gražiausiai metų šventei. Kalėdų dvasią visada stengiuosi kuo anksčiau atnešti ir į savo namus. Man yra visiškai normalu tokiu metu būti pasipuošus visus namus, užsidegus Kalėdines žvakes ir prisikepus imbierinių sausainių. Juk pats laukimas ir yra magiškiausia Kalėdų dalis, atnešanti daugiausiai džiaugsmo!
Na, o jei jūs puošite savo eglutę šį ar kitą savaitgalį, būtinai pabandykite išsikepti šį keksą. Minkštas, drėgnas, šokoladinis… bet kartu imbierinis! Šokolado ir imbiero derėjimas tarpusavyje man šiemet buvo vienas iš didžiausių atradimų. Kartu šiems skoniams puikiai akomponuoja kiaušininio likerio glaistas, suteikiantis truputį daugiau saldumo ir tekstūros. Tikrai puikiai tiks prie šiltos arbatos puodelio ar pieno stiklinės, žiūrint pamėgtus Kalėdinius filmus.
Ar dar prisimenate tuos vaikystės vyniotinius, kuriuos visada iš kažkur sugebėdavo atsineši koks nors svečias ir kuris dažniausiai likdavo nepaliestas šventės metu? Niekada nebūdavo aišku, nei kas juose įdėta, nei iš ko jie pagaminti, kad yra tokie nerealiai neskanūs… Gal jūsų tradicinių vyniotinių istorijos geresnės, bet mano tik tokios. Galbūt todėl šio tipo desertai nėra patys mėgstamiausi mūsų namuose ir pasitaikius progai man į galvą šautų šimtas vienas kitoks receptas… TAČIAU… Susipažinkite su šiuo visiškai “kitonišku” vyniotiniu, kuris nustebins ir prisiekusius vyniotinių gerbėjus, ir tuos, kurių jie nemėgsta!
Ne,tai ne toks vyniotinis, kurį nusiperki parduotuvėje ir nežinai, kur padėti, ar kurio kremo riebalus gali justi gerklėje pusę vakaro. Ir jis visai nepanašus į tą tradicinį, visiems žinomą ir seniai pabodusį “Kuršėnų” vyniotinį. Šis Kalėdomis kvepiantis gražuolis yra purus, minkštas ir kiek primenantis minkštą medaus tortą. Kremas pasirinktas irgi neatsitiktinis – lengvutis maskarponės kremas, pagardintas citrinos žievele ir džiovintomis slyvomis, tiesiog nepaliks abejingų! Dar vienas pliusas – pasiruošti desertą galite be streso vakare ir jau kitą dieną pavaišinti juo visus svečius.
