

Būna tokių dienų, kai nesinori nieko imtis. Atrodo galėtum visą dieną miegoti ar voliotis lovoje su mėgstamu serialu ar įdomia knyga. Ir nors kartais toks energijos ir motyvacijos trūkumas yra visiškai normalus – aš tiesiog negaliu pakęsti tokių dienų. Jos ne tik kad nekelia man jokio džiaugsmo, bet ir prižadina sąžinės balsą, kuris primena apie visus laukiančius darbus ir švaistomą laiką…
Tenka prisipažinti, kad esu tas žmogus, kuris negali ramiai ilsėtis ir iki galo atsipalaiduoti, kol yra nenudirbtų darbų. Tad tokiomis dienomis, kai nesinori nieko – pasirenku tik vieną darbą iš pasidaryto sąrašo ir atlieku jį. Atvirai pasakius – prisivertimas bent kažką padaryti ir įveikti tą tingėjimą galiausiai sukelia džiaugsmą. O kartu ir diena nebūna tuščiai iššvaistyta, tad atsigulus vakare nekankina klausimas: kodėl aš šiandien nieko neveikiau…