

Lietus vėl ir vėl tyliai barbena į langą, o žingsniuojant takeliu, po kojomis tyliai šiugžda pirmieji nukritę lapai. Taip staiga rudeniui užpildžius mūsų kasdienybę, dar vis norisi įsikibus laikytis tos širdžiai mielos šilumos ir ieškoti pro debesis prasiskverbiančių saulės spindulių.
Visgi dar vis tikiuosi, kad auksinis ruduo įneš glėbį saulės, o kartu ir energijos, kurios šiomis dienomis taip trūksta. Prisipažinsiu – tokiu oru akys savaime merkiasi ir tegaliu svajoti, kaip vakarui atėjus užsidegsiu žvakę, įsisuksiu į šiltą nertinį ir pagriebusi įdomią knygą, persikelsiu į kitą pasaulį…
Kadangi rudenį prisijaukinti ketinu pamažu, mano virtuvėje vis dar karaliauja uogos – juk vėlyvosios avietės taip pat rudeninė uoga. Šįkart dalinuosi puikiu receptu – nekeptu sūrio tortu su avietėmis. Traškus sausainių pagrindas, kreminės tekstūros sluoksnis ir rūgštelės suteikiantis avietinis sluoksnis… Šio torto gabalėlis,lėtai tirpdamas burnoje, nukels į nuostabius vasaros prisiminimus…