Na, pasakykite man, kas gi atsisakytų dar šiltos, cukraus pudra apibarstytos ar glajumi aplietos spurgos…
Och, o kokia įvairove spindi šis desertas – tiek skonių, tiek ir tekstūros prasme. Galime atrasti ir varškinių, ir mielinių, ir virtų aliejuje ar keptų orkaitėje, na, o apie skonius net neverta pradėti kalbėti… Visgi, kadangi vasara jau pasibeldė į duris, norisi ir į šį desertą įlieti šiek tiek gaivesnio skonio. Tad pristatau jums braškines spurgas!
Pagaliau, pagaliau, pagaliau atėjo taip ilgai laukta vasara. O geriausia ją pasitikti yra su skaniausiais desertais! Pavlova man – nemirštanti klasika, kurios nepakeičia net preciziškiausi desertai. Šiame skanumyne traškų ir saldų morengą atsveria lengvas, šiek tiek rūgštelės turintis, kremas, o gaivumo ir vasariškumo teikia uogos. Kelios tekstūros, keli skoniai ir turime tobulą desertą.
Galiu atskleisti, kad šis saldėsis yra ypatingai mėgstamas mano šeimoje, o mano jaunesnės sesės nuo mažų dienų klausinėja, kada vėl kepsiu Pavlovą… Tad šiandien, minint Vaikų dieną, yra labai gera proga išsikepti šį fantastišką desertą – pažadu vaikai bus labai patenkinti!
*Šią Pavlovą gaminau La Maistas laidoje, kurią rasite čia. Nuotraukos darytos La Maisto fotografės.
Sluoksniuota tešla yra turbūt viena iš mėgiamiausių ir labiausiai paplitusių tešlų pasaulyje. Nors ji puikiai tinka tiek saldiems, tiek ir sūriems maisto stebuklams gaminti, tačiau visgi būtent konditerijos srityje ši tešla yra sulaukusi didžiausio pripažinimo. Jei pažvelgtume į Prancūzijos virtuvę ji naudojama ne vienam klasikiniam, jau šimtmečius skaičiuojančiam, desertui – St. Honore, Mille-feuille, Palmiers ir dar daug kitų yra gaminami būtent panaudojant šį burnoje tirpstantį skanumyną.
Nors šios tešlos galima rasti visuose prekybos centruose, tačiau pasakysiu paprastai ir aiškiai – JOKIA pirktinė sluoksniuota tešla niekada neatstos namie pagamintos. Ir nors žinau, kad tokios tešlos gamyba užima ne vieną valandą, tačiau patikėkite manimi – ji to verta. Na, o išbandžius naminę sluoksniuotą tešlą, pirktinę apeisite iš toli. Be to, gera žiniai ir ta, kad puikiai galima jos pasigaminti didesnį kiekį, o likusią dalį užšaldyti ir panaudoti vėliau!
Kaip netikėtai šįkart atslenka vasara… Po truputį, mažais žingsneliais įžengia gražesnės, saulės šilumo prisotintos, dienos, ilgi, jūros ošimo kupini, vakarai, naktys, praleistos skaičiuojant žvaigždes tamsiame danguje… Kasdienybę užpildo daugiau juoko, daugiau laiko gamtoje, daugiau meilės gyvenimui.
O aš negaliu įsivaizduoti vasaros dar ir be šviežių, ką tik nuo lysvės nuskintų, uogų. Geriausias jausmas – tik nubudus ryte išbėgti į lauką, kai nakties sutverta šalta rasa braukia per basas kojas, o tu pasilenkus pusryčiams renki skaniausias uogas. Tokia nuo pat vaikystės yra mano vasaros kasdienybė…
Šis tortas yra tikrų šokolado gerbėjų svajonė. Tų, kurie ramiai negali praeiti pro šokolado skyrių parduotuvėje ir tų, kurie nesugeba atsispirti visai plytelei šio gėrio… Tokiems žmonėms pažadu, kad sunkiai atsilaikysite ir prieš šį desertą, tad greičiausiai teks atsipjauti daugiau nei vieną gabaliuką.
Kaip teigia ir torto vardas, jis tikrai nuodėmingas. Sodrūs, tamsūs it naktis šokoladiniai biskvitai čia praturtinami kavos aromatu. Visgi rudasis cukrus suteikia jiems drėgnumo, tad tortas išlieka drėgnas ir minkštas. O prie šio gilaus skonio puikiai dera šokoladinis riešutų sviesto kremas, kuris, suteikdamas šiek tiek kartumo ir sūrumo, tobulai subalansuoja skanumyną. Galiausiai torto viduryje pridedamas traškus sluoksnis pagyvina tekstūrą ir paverčia šį desertą tiesiog nepamirštamu.
Sausainių kepimas – man tai puiki meditacijos forma. Kai tik nuotaika pasidaro slogesnė ar už lango pasirodo lietus, aš skubu į virtuvę ruošti tešlos, formuoti apvalių kamuoliukų ir kepti, kepti, kepti įvairiausių sausainių… Na, o galiausiai ištiesus kojas, verčiant knygos puslapius, lėtai gurkšnojant arbatą ir kramsnojant dar šiltus sausainius, pasaulis nusispalvina gražesnėmis spalvomis! Tad sausainių kepimas lyg savotiška terapija nuramina ir suteikia džiaugsmo net ir niūriausiomis akimirkomis.
Galiu drąsiai sakyti, kad tiesiog dievinu ledus. Tai mano mylimiausias šiltojo sezono skanumynas, tad galėčiau juos valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei. Ir net negalėčiau išskirti, kurie mano mėgstamiausi… Ar sodrūs karameliniai, ar gaivūs vaisiniai, o gal su riešutų sviestu…
Visgi tenka pripažinti, kad pati ledų nesu pirkusi jau ne vienerius metus. Paklausite kodėl? Ogi todėl, kad namuose juos pasidaryti taip paprasta, galima išrasti dar neragautus skonius, o ir visada puikiai žinau, kas įeina į galutinio produkto sudėtį. Apskritai, manau, kad bet koks desertas, gamintas namuose, bus šimtą kartų sveikesnis nei pirktas parduotuvėje, todėl, ko nors užsigeidusi, skubu į virtuvę ir atrandu naujus receptus. Taip darau ir kiekvieną kartą užsigeidusi ledų…
Pavasarį ir vasarą citrinos nedingsta iš mano virtuvės. Įvairūs citrininiai pyragai, sausainiai, tortai šiuo metų laiku man yra privalomi. Dažniausiai tokio pobūdžio desertai nebūna per riebūs, citrinos visuomet suteikia gaivumo, o to ir tereikia šiltuoju sezonu.
Citrinas dažnai renkuosi ne tik kaip pagrindinį akcentą desertuose, bet ir kaip ingredientą, kuris pagyvina, geba ,,pakelti” skonį į kitą lygmenį. Pavyzdžiui, dažnai citrinos sulčių įlašinu į maskarponės kremą – tai leidžia jį palengvinti. Tuo tarpu migdolai ir citrinų žievelė yra tiesiog tobulas derinys, todėl gamindama ką nors iš migdolų, dedu ir jos. Žodžiu, citrina – toks universalus ir visur pritaikomas produktas, kad jau tapo nepamainomu mano virtuvėje.
Šių sausainių receptas sukasi mano namuose jau ne pirmus metus. Kiekvienais metais, atėjus pavasariui ir vasarai, ateina metas ir prisiminti šiuos sausainius. Prisipažinsiu, lengvai galėčiau suvalgyti visus juos viena – tokie jie man skanūs.
Trapi, ne per saldi sausainio tešla ir neriebus, o kaip tik gaivus ir lengvos rūgštelės turintis, citrininis kremas idealiai subalansuoja skonius. Mano nuomone, šiuos sausainius tiesiog privaloma išsikepti šiltuoju metų laiku. Pabandykite ir įsitikinsite, kad neklystu! O kas puikiausia – sausainius pasigaminti užtruksite vos 30 minučių, tad užklupus nelauktiems svečiams, nereikės verstis per galvą!
Prieš Kalėdas dalinausi nuostabiu citrininiu kremu, praturtintu imbieru. Tas mažas imbiero ,,cinkelis” tobulai tiko šventiniam sezonui. Visgi, supratau, kad taip ir nepasidalinau klasikiniu citrininio kremo receptu, kurį atėjus pavasariui ir vasarai naudoju labai daug kur – tiek ledams gardinti, tiek tortams papuošti, tiek sausainiams ar pyragėliams įdaryti. Kartu šis kremas puikiai pasitarnauja kiekvieną dieną – juo galima pasaldinti graikišką jogurtą ar mėgstamą varškę, naudoti vietoj uogienės prie blynų, vaflių ar varškėtukų, ar užsitepus ant skrebučio suvalgyti pusryčiams. Tad panaudojimo galimybių begalės, tereikia tik fantazijos!