
Turbūt nieko nenustebinčiau pasakiusi, kad esu žmogus, kuris lengvai susigyvena su tam tikra rutina ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be darbo kalendoriaus. Mėgstu viską planuoti, nes manau, kad tada dirbu efektyviausiai. Tad visai nekeista, kad naujos pradžios, kuomet mano įprasta dienotvarkė pasikeičia iš pamatų, mane ne tik truputį gąsdina, bet išstumia iš komforto zonos. Tokiais atvejais atrodo, kad nieko nebespėju, o darbų daugiau nei noriu pripažinti. Vis tik praėjus kelioms savaitėms natūralu, kad viskas mažais žingsneliais grįžta į savo ritmą, o aš ir vėl susidėlioju visus darbus.