Prisipažinkite, kas iš jūsų nemėgsta šokolado? Kas sustoja valgyti atsilaužę tik vieną plytelės gabaliuką? Ar daug tokių? Šokoladą mėgsta bene VISI – aš esu tuo įsitikinusi! Nesvarbu dideli ar maži, seni ar dar visai vaikai… Šokoladas yra tas magiškas skanumynas, kurio kvapas ir skonis pavergė milijonus žmonių visame pasaulyje. Ir tik pažiūrėkite, kiek daug desertų buvo sukurta naudojant šį magišką ingredientą!
Sausainiai yra turbūt universaliausias saldumynas. Ar pagalvojot, kiek visokiausių tekstūrų jų yra? Trapūs, “chewy”, minkšti, kieti… O kiek įvairiausių skonių žinot? Su šokolado gabaliukais, imbieriniai, su citrinomis, avižiniai, su obuoliais, su aguonomis, su moliūgu, sūrūs ir dar daug kitų… Iš ties jei tik turime fantazijos galime sukurti – įvairiausių rūšių sausainių. Ir tikrai nuoširdžiai – nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris bent kartais nemėgtų pasmaližiauti mėgstamais sausainiais.
Kiek save prisimenu, man niekad nepatiko sekmadieniai. Ir nesvarbu ar tai vasaros, ar rudens sekmadieniai. Ši diena man niekuomet nebuvo skirta poilsiui ar pasimėgavimui besibaiginčiu savaitgaliu, o kaip tik atitikdavo darbo dieną. Bet kas padaro bet kokį sekmadienį geresnį? Skanus pyrago gabalėlis! O jei tai dar rudens sekmadienis – tai obuolių pyragas yra būtinybė.
Kartais dienai praskaidrinti ir laimei pajusti tereikia tiek nedaug: žeme besiridinėjančios saulės, parduotuvėje išgirstos mylimiausios dainos, nepažįstamo praeivio šypsenos susidūrus akims… ar šaukšteliu karamelės padažo pagardintos košės. O kodėl ne..?
Tiesiai šviesiai galiu pasakyti – man nepatinka kava. Nepradedu nei pirmadienio, nei lietingos ar prie žemės traukiančios dienos su puodeliu karštos kavos. Negėriau jos nei paauglystėje, kuomet visiems atrodė labai “kieta” centre gerti kavą, nei studijų metu, mokantis iki išnaktų. Tiesiog kava nėra mano gėrimas, visada renkuosi tik savo mėgstamą arbatą.
Ir kaip gi jums tas įpusėjęs ruduo – jau prisijaukinote jį? Kiek žvakių jau nusipirkote ir sudeginote, norėdami susikurti jaukesnę atmosferą namuose? Ar jau išsitraukėte pačias mėgstamiausias šiltas kojines ir jaukų pledą, kuris sušildo šaltais vakarais? O kiek naujos arbatos rūšių išbandėte, ieškodami specialiai tinkančios šiam rudeniui? Ar jau visus mėgstamiausius pyragus išsikepėte? O gal dar vis ieškote kokio nors naujo skonio?
Ar galite patikėti, kad jau praėjo pusė rudens??? Atrodo dar neseniai geltonavo pirmieji lapai, o jau dabar daugiau nei pusės nebėra! Visgi, man ruduo toks gražus ir mielas širdžiai, kad norisi mėgautis kiekviena jo suteikiama jaukia akimirka. Ypatingai, kai prasidėjo puiki “bobų vasara”, o bešviečianti saulė kviečia daugiau laiko praleisti auksinėje gamtoje.
Spalis. Tai mėnuo, kai jau tikrai pasijaučia ruduo. Visi medžiai jau nusispalvinę gražiausiomis pasaulio spalvomis. Šiugžda jie po mano kojomis žingsniuojant mieste po skėčiu. Tuo pačiu metu barba lietaus lašai, kurie sukuria ilgesingą melodiją. O mano mintyse šilti namai…
Spalis. Tai močiutės sudžiovintomis arbatomis, medumi ir citrina kvepiantis mėnuo. Gal dar trupučiu imbiero, kuris taip padeda perpūtus tam stipriam vėjui lauke. Tai minkšti pledai, uždegtos žvakės ir vilnonės kojinės. Tai knyga rankose ir ilgi, minčių pilni, vakarai…
Spalis. Tai šalti rytai, kai norisi dar truputį ilgiau pasivolioti lovoje… Pasimėgauti akimirka… Giliau įkvėpti… Sulėtinti tempą… O paskui… paskui norisi užuosti cinamono kvapą – kuris sukelia nostalgiškus, sušildančius ir apkabinančius prisiminimus…
Pumpkin spice prieskonių mišinys yra beprotiškai populiarus Amerikoje. Tik atėjus rudeniui VISKAS pasipuošia šia etikete: sausainiai, pyragai, saldainiai, kavos arbatos, granolos, žvakės, kremai. Vienu žodžiu – VISKAS. Kodėl jis toks populirus? Gal todėl kad jiems ruduo asocijuojasi būtent su moliūgais ir jų desertais, o ne su obuoliais kaip Lietuvoje. O gal todėl, kad šis prieskonių mišinys ne tik kvepia nuostabiai, bet ir sukuria tokį nuostabų rudeninį skonį desertuose, kad jį net sunku pralenkti!
Aš dievinu vaisius. Atvirai – jei galėčiau, greičiausiai valgyčiau juos ir tik juos. Visgi, figas atradau tik šiais metais. Ne, ne, žinojau apie jas jau seniai, tik anksčiau kažkaip nepataikydavau ant skanių, tad jų vengdavau ir nesupratau, ko žmonės kraustosi dėl jų iš proto. Tačiau šiais metais negaliu nustoti jų valgyti!
Žinant mano mažą pamišimą dėl vaisių, nieko keista, kad mėgstu juos panaudoti ir gamindama. Šios tartaletės gimė, kai reikėjo greitai pagaminti kokį nors desertą. Pasikuitusi lentynose, radau porą ingridientų, kurie susijungę sukūrė nerealiai skanų derinį. Tad juo dalinuosi šįkart. Na, o jūs skubėkite gaminti, nes figų sezonas jau baiginėjasi!