Taip, taip, ir vėl aš grįžtu su moliūgu ir šokoladu, bet patikėkite manimi, šis derinys – kažkas nepaprasto. Šie sausainiai taip pat kitokie ir savo konsistencija – angliškai yra toks žodis “cakey”, skirtas apibūdinti tokio pobūdžio sausainius. Tad šie būtent tokie! Jei dar vis nesate tikri, ar moliūgas skirtas jūsų skonio receptoriams – pabandykite išsikepti šiuos sausainius ir liksite nenusivylę!
Šįkart ilgai nedaugžodžiausiu ir iš karto skubėsiu prie recepto.
Žinot, būna tokių dienų, kai paskambina geriausia draugė ir sako: gal galiu užsukti? Arba jau po 20 minučių turi ateiti ilgai laukti svečiai ir prisimeni, kad nieko neturi desertui! O dar būna, kad tiesiog penktadienio vakarą, žiūrint iš filmą, labai labai norisi ko nors saldaus… Va tokioms akimirkoms ir skirti šie sausainiai!
Greitai sumeti ingredientus ir po 20 minučių ant stalo jau puikuojasi skaniausi sausainiai su šokolado gabaliukais. Dar geriau – iš tešlos galite suformuoti rutuliukus ir užšaldyti – kai reikės ištrauksite, įdėsite į orkaitę ir turėsite skaniausią desertą net ir netikėčiausiai akimirkai…
Prisipažinkite, kas iš jūsų nemėgsta šokolado? Kas sustoja valgyti atsilaužę tik vieną plytelės gabaliuką? Ar daug tokių? Šokoladą mėgsta bene VISI – aš esu tuo įsitikinusi! Nesvarbu dideli ar maži, seni ar dar visai vaikai… Šokoladas yra tas magiškas skanumynas, kurio kvapas ir skonis pavergė milijonus žmonių visame pasaulyje. Ir tik pažiūrėkite, kiek daug desertų buvo sukurta naudojant šį magišką ingredientą!
Sausainiai yra turbūt universaliausias saldumynas. Ar pagalvojot, kiek visokiausių tekstūrų jų yra? Trapūs, “chewy”, minkšti, kieti… O kiek įvairiausių skonių žinot? Su šokolado gabaliukais, imbieriniai, su citrinomis, avižiniai, su obuoliais, su aguonomis, su moliūgu, sūrūs ir dar daug kitų… Iš ties jei tik turime fantazijos galime sukurti – įvairiausių rūšių sausainių. Ir tikrai nuoširdžiai – nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris bent kartais nemėgtų pasmaližiauti mėgstamais sausainiais.
Kiek save prisimenu, man niekad nepatiko sekmadieniai. Ir nesvarbu ar tai vasaros, ar rudens sekmadieniai. Ši diena man niekuomet nebuvo skirta poilsiui ar pasimėgavimui besibaiginčiu savaitgaliu, o kaip tik atitikdavo darbo dieną. Bet kas padaro bet kokį sekmadienį geresnį? Skanus pyrago gabalėlis! O jei tai dar rudens sekmadienis – tai obuolių pyragas yra būtinybė.
Kartais dienai praskaidrinti ir laimei pajusti tereikia tiek nedaug: žeme besiridinėjančios saulės, parduotuvėje išgirstos mylimiausios dainos, nepažįstamo praeivio šypsenos susidūrus akims… ar šaukšteliu karamelės padažo pagardintos košės. O kodėl ne..?
Tiesiai šviesiai galiu pasakyti – man nepatinka kava. Nepradedu nei pirmadienio, nei lietingos ar prie žemės traukiančios dienos su puodeliu karštos kavos. Negėriau jos nei paauglystėje, kuomet visiems atrodė labai “kieta” centre gerti kavą, nei studijų metu, mokantis iki išnaktų. Tiesiog kava nėra mano gėrimas, visada renkuosi tik savo mėgstamą arbatą.
Ir kaip gi jums tas įpusėjęs ruduo – jau prisijaukinote jį? Kiek žvakių jau nusipirkote ir sudeginote, norėdami susikurti jaukesnę atmosferą namuose? Ar jau išsitraukėte pačias mėgstamiausias šiltas kojines ir jaukų pledą, kuris sušildo šaltais vakarais? O kiek naujos arbatos rūšių išbandėte, ieškodami specialiai tinkančios šiam rudeniui? Ar jau visus mėgstamiausius pyragus išsikepėte? O gal dar vis ieškote kokio nors naujo skonio?
Ar galite patikėti, kad jau praėjo pusė rudens??? Atrodo dar neseniai geltonavo pirmieji lapai, o jau dabar daugiau nei pusės nebėra! Visgi, man ruduo toks gražus ir mielas širdžiai, kad norisi mėgautis kiekviena jo suteikiama jaukia akimirka. Ypatingai, kai prasidėjo puiki “bobų vasara”, o bešviečianti saulė kviečia daugiau laiko praleisti auksinėje gamtoje.
Spalis. Tai mėnuo, kai jau tikrai pasijaučia ruduo. Visi medžiai jau nusispalvinę gražiausiomis pasaulio spalvomis. Šiugžda jie po mano kojomis žingsniuojant mieste po skėčiu. Tuo pačiu metu barba lietaus lašai, kurie sukuria ilgesingą melodiją. O mano mintyse šilti namai…
Spalis. Tai močiutės sudžiovintomis arbatomis, medumi ir citrina kvepiantis mėnuo. Gal dar trupučiu imbiero, kuris taip padeda perpūtus tam stipriam vėjui lauke. Tai minkšti pledai, uždegtos žvakės ir vilnonės kojinės. Tai knyga rankose ir ilgi, minčių pilni, vakarai…
Spalis. Tai šalti rytai, kai norisi dar truputį ilgiau pasivolioti lovoje… Pasimėgauti akimirka… Giliau įkvėpti… Sulėtinti tempą… O paskui… paskui norisi užuosti cinamono kvapą – kuris sukelia nostalgiškus, sušildančius ir apkabinančius prisiminimus…