Nors jau atėjo ilgai lauktas pavasaris, kuris iš tiesų džiugina mus nuostabiu ir šiltu oru, tačiau vis tik papūtus žvarbesniam vėjeliui dar norisi šilčiau apsigaubti paltu, o ledinius pirštus susikišti į kišenes… Na, o vakare grįžus namo sušilti tikrai padės karšto šokolado puodelis – juk tai nemirtinga klasika, nesvarbu koks bebūtų metų laikas. Taip pat šis karštas šokoladas puikiai dera prie mano anksčiau pasidalintų Churros spurgyčių…Tad nieko nelaukdama dalinuosi paprastučiu receptu, kurį įveikti sugebės visi!
Crème Brûlée tai ne tik vienas iš garsiausių, bet ir iš skaniausių desertų. Greičiausiai visuose geresniuose restoranuose rasite jų versiją. Kuo jis toks ypatingas? Nors iš pirmos pažiūros atrodo lengvai pagaminamas, tačiau sukurti šilkinės tekstūros ir be jokių gumuliukų Crème Brûlée nėra taip paprasta. Kartu šį ne per saldų vanilinį kremą vainikuoja karamelės sluoksnis, smagiai traškantis burnoje… Visa tai sukuria desertą, kuriam negali atsispirti milijonai.
Tenka pripažinti, kad ilgą laiką maniau, jog šį desertą sukūrė prancūzai. O iš tiesų šio skanumyno ištakos yra miglotos – tiek anglai, tiek ispanai, tiek prancūzai giriasi atradę šią klasiką. Visgi pirmoji spausdinta šio deserto variacija, kuri mažai tesiskiria nuo šiandieninės, pasirodė 1691 metais Francois Massialot, gaminusio Versalio rūmuose, knygoje Le Cuisinier Royal et Bourgeois. Greitai desertas išplito visame pasaulyje, o dabar jis tapo toks populiarus, kad galite rasti Crème Brûlée skonio kavos, ledų, sausų pusryčių, blynų, keksiukų, sūrio tortų ir apskritai – ko tik širdis geidžia.
Pagaliau, pagaliau, pagaliau atėjo tas ilgai lauktasis gruodis! Kai miestai jau švyti nuo Kalėdinėnių lempučių gausos, kai namuose pradeda kvepėti imbieru ir kūčiukais, kai žmonių veiduose vis dažniau spindi šypsenos, kai danguje besisukančios snaigės sukelia džiugesį, o pažvelgus į kalendorių aiškiai matyti, kiek dienų liko iki magiškiausių švenčių… Taip, toks tas gruodis – truputį per greitai prabėgantis, truputį per daug užimtas, bet kartu truputį labiau viltingas ir nuteikiantis svajoti.
Kas sekate mane Instagrame, matėte, jog pastarosios dienos man tikrai nebuvo lengvos, bet labai norėjau Valentino dienos progra įkelti šio šokoladinio souffle receptą. Jis toks paprastas, o dar pusę dalykų galima pasiruošti iš anksto, tad puikiai tiks nustebinant antrąją pusę vakarienės metu.
Kalėdos ir Naujieji metai – man tai gražiausios metų šventės, kurios yra tokios laukiamos, bet prabėga taip greitai… Sakyčiau net per greitai. Žiū, jau Kalėdų rytas ir suvoki, kad dar vieno reikės laukti visus metus. Taip pat ir su Naujaisiais. Bet kodėl šios šventės tokios mums svarbios?
Konditerija pasirodė mano gyvenime pačiu netikėčiausiu metu. Nors nuo vaikystės visuomet turėjau vadinamąjį “sweet tooth” ir negalėdavau ramiai praeiti pro saldumynus, niekad nesiėmiau jų gamybos pati. Ir tik po besikartojančių skrandžio problemų ir atsisakymo visų pirktinių saldumynų (jei kam bus įdomu, šia istorija galėsiu pasidalinti kitame post’e), suradau kelią į maisto gamybą, kuri atnešė didžiulę meilę, džiaugsmą ir laukimą, kada kitą kartą vėl turėsiu progą užsiimti šiuo hobiu…
Tuo tarpu meilė Pranzūcijai atėjo iš močiutės pasakojimų vaikystėje. Akį traukianti architektūra, paprastas, bet toks prabanga dvelkiantis prancūzių stilius, nuostabi lyg muzika kalba ir patys skaniausi, burnoje tirpstantys, bet ir vieni iš sudėtingiausių desertų žemėje… Visa tai girdint, sugebėjau pamilti šią šalį.
