Tiesiai šviesiai galiu pasakyti – man nepatinka kava. Nepradedu nei pirmadienio, nei lietingos ar prie žemės traukiančios dienos su puodeliu karštos kavos. Negėriau jos nei paauglystėje, kuomet visiems atrodė labai “kieta” centre gerti kavą, nei studijų metu, mokantis iki išnaktų. Tiesiog kava nėra mano gėrimas, visada renkuosi tik savo mėgstamą arbatą.
Ir kaip gi jums tas įpusėjęs ruduo – jau prisijaukinote jį? Kiek žvakių jau nusipirkote ir sudeginote, norėdami susikurti jaukesnę atmosferą namuose? Ar jau išsitraukėte pačias mėgstamiausias šiltas kojines ir jaukų pledą, kuris sušildo šaltais vakarais? O kiek naujos arbatos rūšių išbandėte, ieškodami specialiai tinkančios šiam rudeniui? Ar jau visus mėgstamiausius pyragus išsikepėte? O gal dar vis ieškote kokio nors naujo skonio?
Ar galite patikėti, kad jau praėjo pusė rudens??? Atrodo dar neseniai geltonavo pirmieji lapai, o jau dabar daugiau nei pusės nebėra! Visgi, man ruduo toks gražus ir mielas širdžiai, kad norisi mėgautis kiekviena jo suteikiama jaukia akimirka. Ypatingai, kai prasidėjo puiki “bobų vasara”, o bešviečianti saulė kviečia daugiau laiko praleisti auksinėje gamtoje.
Spalis. Tai mėnuo, kai jau tikrai pasijaučia ruduo. Visi medžiai jau nusispalvinę gražiausiomis pasaulio spalvomis. Šiugžda jie po mano kojomis žingsniuojant mieste po skėčiu. Tuo pačiu metu barba lietaus lašai, kurie sukuria ilgesingą melodiją. O mano mintyse šilti namai…
Spalis. Tai močiutės sudžiovintomis arbatomis, medumi ir citrina kvepiantis mėnuo. Gal dar trupučiu imbiero, kuris taip padeda perpūtus tam stipriam vėjui lauke. Tai minkšti pledai, uždegtos žvakės ir vilnonės kojinės. Tai knyga rankose ir ilgi, minčių pilni, vakarai…
Spalis. Tai šalti rytai, kai norisi dar truputį ilgiau pasivolioti lovoje… Pasimėgauti akimirka… Giliau įkvėpti… Sulėtinti tempą… O paskui… paskui norisi užuosti cinamono kvapą – kuris sukelia nostalgiškus, sušildančius ir apkabinančius prisiminimus…
Pumpkin spice prieskonių mišinys yra beprotiškai populiarus Amerikoje. Tik atėjus rudeniui VISKAS pasipuošia šia etikete: sausainiai, pyragai, saldainiai, kavos arbatos, granolos, žvakės, kremai. Vienu žodžiu – VISKAS. Kodėl jis toks populirus? Gal todėl kad jiems ruduo asocijuojasi būtent su moliūgais ir jų desertais, o ne su obuoliais kaip Lietuvoje. O gal todėl, kad šis prieskonių mišinys ne tik kvepia nuostabiai, bet ir sukuria tokį nuostabų rudeninį skonį desertuose, kad jį net sunku pralenkti!
Na, kas gi nemėgsta lazanijos? Greičiausiai tai vienas iš populiariausių patiekalų po picos. O ir variacijų jos tiek daug: tradicinė, su vištiena, su špinatais, su sūriais, veganiška, su grybais ir net “dietiška” iš cukinijos. Galėčiau šį sąrašą tęsti ir tęsti, nes lazanijos makaronai tokie universalūs, kad į juos įmaišydami beveik viską ir uždėdami sūrio, gautume skanų patiekalą.
Aš dievinu vaisius. Atvirai – jei galėčiau, greičiausiai valgyčiau juos ir tik juos. Visgi, figas atradau tik šiais metais. Ne, ne, žinojau apie jas jau seniai, tik anksčiau kažkaip nepataikydavau ant skanių, tad jų vengdavau ir nesupratau, ko žmonės kraustosi dėl jų iš proto. Tačiau šiais metais negaliu nustoti jų valgyti!
Žinant mano mažą pamišimą dėl vaisių, nieko keista, kad mėgstu juos panaudoti ir gamindama. Šios tartaletės gimė, kai reikėjo greitai pagaminti kokį nors desertą. Pasikuitusi lentynose, radau porą ingridientų, kurie susijungę sukūrė nerealiai skanų derinį. Tad juo dalinuosi šįkart. Na, o jūs skubėkite gaminti, nes figų sezonas jau baiginėjasi!
Deja, bet ruduo pasitinka ne tik su spalvotais lapais, gražia gamta ir saulėtu šaltu oru, tačiau ir su siaučiančiais virusais ar peršalimo ligomis. Nors keletą metų nebuvau patyrusi šio “malonumo”, tačiau šį sezoną virusai įsikibo kaip reikiant. Jau porą savaičių mano kasdienybė yra arbatos, medus, vaistai, galvos skausmas ir lova.
Pasakysiu tiesą – nors gamindama desertus kiekvieną kartą noriu išbandyti ką nors naują ir eksperimentuoti su skoniais, tačiau kiekvieną dieną turiu savo pamėgtą maistą, kuris man niekada, niekada neatsibosta. Vienas jų – granola.
Esu pusryčių žmogus, tad be jų neįsivaizduoju ryto pradžios. Visgi savaitės eigoje pusyčiams nelieka daug laiko, tad puiku, kai spintelėse yra paruoštukai, kuriuos galima panaudoti. Nemeluosiu, ilgus metus turėjau pirktinę granolą, kurią visada valgydavau, tačiau ji dingo iš parduotuvių lentynų. Tad man tapo aktualu atrasti tą turėtąjį skonį!
Pagaliau ir radau tą balansą, kurį įsimylėjau ir kuris mano lentynose apsilankys dar ne kartą. Tikiuosi – ji patiks ir jums.
Aš manau, kad rudeninės avietės gal net geresnės už vasarines! Kodėl? ogi todėl, kad vasarą tos avietės pasiklysta visų kitų uogų pulke, o rudenį jos tampa tikru turtu. Tai tarsi tavo rankoje ar burnoje likęs mažutis gražios vasaros prisiminimas. O kaip dar jos puikiai dera su rudeniniais pyragais.
Iš vis aš manau, kad rudeniniai pyragai yra patys geriausi ir labiausiai moka sukurti tą nuostabų jaukumą namuose kaip niekas kitas. Kaip ir šiuo atveju jos nuostabiai papildo rūgščius obuolius ir traškią plutelę… Šis visiems žinomas pyragas ne tik velniškai skanus, bet ir super greitas, tad tiks netikėtai užsukusiems svečiams pavaišinti ar tiems saldiems sekmadienio pusryčiams!