Greičiausiai visi turim draugų, kurie nevalgo beveik visko, nes yra arba alergiški, arba kažko netoleruoja, arba neleidžia pažiūros, arba laikosi dietos. Tada atsiranda klausimas, ką saldaus galima pagaminti tokiems žmonėms. Štai šie saldainiai puikiai tiks tokiais situacijai – be to, kad yra labai “švarios” sudėties, jie taip pat labai labai skanūs ir kvepiantys Kalėdomis! Tad štai jums ir idėja, ką padovanoti tokiems draugams!
Šokoladinius triufelius būtų galima apibūdinti kaip visišką saldainių klasiką. Šiek tiek tąsūs, maloniai tirpstantys burnoje ir labai labai šokoladiniai. Būtent dėl šios priežasties jie patiks visiems juodojo šokolado mylėtojams, tad jei turite tokių savo aplinkoje, galite drąsiai gaminti šiuos saldainius! Kadangi mano mama yra prisiekusi triufelių fanė, šiuos saldainius išmokau gaminti pakankamai anksti ir dovanodavau kiekviena proga. Tad per tiek laiko ištobulinau šių saldumynų receptą ir šįkart dalinuosi juo su jumis!
Vienas iš geriausių dalykų laukiant Kalėdų – tai mėgstamiausių sausainių kepimas. Kiekviena šeima turi savo specifinius receptus, kurie dažnai keliauja iš kartos į kartą ir kuriuos išsitraukia būtent šventiniu laikotarpiu. Tie receptai dažnai turi ir savo atsiradimo istorijas, sujungiančias skirtingas kartas, ir kartu yra pilni nostalgiškų prisiminimų, sušildančių širdį.
Be kita ko, sausainiai man tai toks iki skausmo paprastas ir lengvas skanumynas, kuris kartu sugeba savyje sutalpinti svarbią žinutę. Žinutę, kad jaukumą namuose sukurti taip paprasta… Priminimą, kad reikia branginti ir džiaugtis kiekviena akimirka, kurią gali praleisti su tau brangiais žmonėmis. O kartu – kad tradicijų, kurių norisi laukti ir kurios sugeba sušildyti, sukurimui tereikia tiek mažai – tik skanių sausainių recepto ir noro kartu juos kepti…
Visada sakiau ir sakysiu, kad man taip patinka gaminti būtent todėl, kad maistas man yra tolygus prisiminimams, sugebančiais suvienyti net ir labai skirtingus žmones. Niekada nepamiršiu kaip vaikystėje su močiute kepdavau skaniausius avižinius sausainius ir šaukštais valgydavau žalią tešlą, nes taip būdavo tiesiog skaniau. Arba kaip mama mane pirmą kartą mokė išsikepti omletą, arba rodė kaip gražiai apversti lietinius. Na, o vyresnis brolis atskleidė, kokie sumuštiniai yra patys geriausi… Būtent tai, kad maistas turi galią priminti, sujungti, sukurti jaukumą ir sušildyti širdį yra kažkas magiško…
Jūs prašėte, o aš dalinuosi itališkų sausainių receptu! Baci Di Dama – tai tradiciniai itališki sausainiukai, kurie yra turtingi riešutais, o pertepus šokoladu tampa tiesiog tobulu skanėstu. Ir nors klasikinė versija yra gaminama su lazdyno riešutais, tačiau ši migdolinė – ne ką ne pratesnė! O kur dar tas tobulas šokolado ir migdolų kremas. Tai va – pagaminate šių sausainių, pertepate mano pasidalintu kremu, o likutį sudedate į stiklainiuką ir viską kartu supakavus padovanojate geriausiam draugui! Daug laiko nesugaišite, bet pastangos bus vertos rezultato ir tikrai įvertintos!
Šįkart dalinuosi dar viena valgoma dovana! Ji puikiai tiks tiems veganams draugams, kurie nevalgo tikrai labai daug ko, arba tiesiog bet kam kas mėgsta riešutus ir šokoladą! Šis kremas ne tik kad lengvai ir greitai pagaminamas, bet ir pakankamai ilgai stovi šaldytuve. O jau kiek idėjų, kur jį galima panaudoti: pagardinkite juo mėgstamus blynus ar vaflius, vanilinius ledus, rytinę avižinę košę arba tiesiog valgykite šaukštu! Na, o aš dar pasidalinsiu vienu receptu, kur galėsite pritaikyti ir šį kremą!
Kaip greitai bėga laikas! Ar galite patikėti, kad iki Kalėdų teliko 14 dienų? O man taip norėtųsi, kad šios dienos eitų lėčiau! Ir ne, ne dėl visų likusių darbų, nesupirktų dovanų ir baimės visko nespėti… O dėl to, kad šis laikotarpis man tiesiog tobulas. Atrodo, kad kartu su mieste įžiebiamomis lemputėmis, įsižiebia ir laimė mano širdyje. Tad dėl manęs gruodžio mėnuo galėtų turėti 90 dienų ir tikrai mėgaučiausi kiekviena jų…
Kalėdiniai sausainiai nebūtinai turi būti pilni imbierų ar kitų šiam laikotarpiui būdingų prieskonių. Švenčių laukiant, man patinka kepti ir išbandyti įvairiausius sausainius bei skonių derinius. Na, o išrinktus skaniausius kepu darkart ir vaišinu atvykusius svečius ar įpakuoju draugams. Taip, taip, sausainiai yra ta puiki dovana, kuria galite nudžiuginti kolegas darbe ar artimuosius. Juk tai, ką paruošėte patys, tai, į ką įdėjote savo širdies – visada bus geriausia dovana!
Apie šiuos sausainius galima kalbėti labai daug arba pasakyti tiesiog paprastai ir aiškiai: jie tiesiog NEREALIAI skanūs. Tai nėra įprasti sausainiai, kuriuos perkate parduotuvėje ar kurie yra dažniausiai kepami namuose… Šie tikrai ypatingesni! Minkšti ir purūs viduje, labai traškūs išorėje ir gausiai pripildyti imbieru – tikrai sužavės visus dievinančius šį prieskonį! Kartu šie sausainiai puikiai tinka dovanoti geriausiam draugui ar visad niurzgančiam kaimynui – na, gal kitą kartą praeidamas nusišypsos ir pasisveikins… Kaip bebūtų, labai kviečiu išbandyti šį receptą, nes tikiu kepsite šiuos sausainius dar ir dar kartelį!
Kalėdų eglutės puošimas iškritus pirmam sniegui, meduolių kepimas pirmąjį gruodžio savaitgalį, karštas šokoladas bežiūrint mėgstamiausius kalėdinius filmus, laiškų rašymas Kalėdų seneliui, dovanų pakavimas Kūčių vakarą… Visi turime kalėdinių tradicijų, kurias stengiamės palaikyti šeimose. Jos suartina, sušildo, primena, kaip gera sustoti kelioms minutėms ir ramiai praleisti laiką visiems kartu. Mano šeimoje viena tokių tradicijų – trapių imbierinių sausainių kepimas eglutės puošimo vakarą ir jų dekoravimas. Tai puikus būdas atsipalaiduoti, atsitraukti nuo viso šurmulio ir tiesiog skirti laiką išsiilgtiems pašnekesiams ir prisiminimams… Juk Kalėdų laukimą magišku paverčia ne perkami daiktai ar dovanų sąrašų sudarinėjimas, bet akimirkos praleistos kartu su brangiausiais žmonėmis.
Pagaliau, pagaliau, pagaliau atėjo tas ilgai lauktasis gruodis! Kai miestai jau švyti nuo Kalėdinėnių lempučių gausos, kai namuose pradeda kvepėti imbieru ir kūčiukais, kai žmonių veiduose vis dažniau spindi šypsenos, kai danguje besisukančios snaigės sukelia džiugesį, o pažvelgus į kalendorių aiškiai matyti, kiek dienų liko iki magiškiausių švenčių… Taip, toks tas gruodis – truputį per greitai prabėgantis, truputį per daug užimtas, bet kartu truputį labiau viltingas ir nuteikiantis svajoti.