Vienas iš geriausių dalykų laukiant Kalėdų – tai mėgstamiausių sausainių kepimas. Kiekviena šeima turi savo specifinius receptus, kurie dažnai keliauja iš kartos į kartą ir kuriuos išsitraukia būtent šventiniu laikotarpiu. Tie receptai dažnai turi ir savo atsiradimo istorijas, sujungiančias skirtingas kartas, ir kartu yra pilni nostalgiškų prisiminimų, sušildančių širdį.

Be kita ko, sausainiai man tai toks iki skausmo paprastas ir lengvas skanumynas, kuris kartu sugeba savyje sutalpinti svarbią žinutę. Žinutę, kad jaukumą namuose sukurti taip paprasta… Priminimą, kad reikia branginti ir džiaugtis kiekviena akimirka, kurią gali praleisti su tau brangiais žmonėmis. O kartu – kad tradicijų, kurių norisi laukti ir kurios sugeba sušildyti, sukurimui tereikia tiek mažai – tik skanių sausainių recepto ir noro kartu juos kepti…

Visada sakiau ir sakysiu, kad man taip patinka gaminti būtent todėl, kad maistas man yra tolygus prisiminimams, sugebančiais suvienyti net ir labai skirtingus žmones. Niekada nepamiršiu kaip vaikystėje su močiute kepdavau skaniausius avižinius sausainius ir šaukštais valgydavau žalią tešlą, nes taip būdavo tiesiog skaniau. Arba kaip mama mane pirmą kartą mokė išsikepti omletą, arba rodė kaip gražiai apversti lietinius. Na, o vyresnis brolis atskleidė, kokie sumuštiniai yra patys geriausi… Būtent tai, kad maistas turi galią priminti, sujungti, sukurti jaukumą ir sušildyti širdį yra kažkas magiško…