Kas žinote, kas ne, bet jau gerus septynis metus užsiimu dabar tokiu populiariu protarpiniu badavimu (intermittent fasting). Visgi tik pradėjusi taikyti šį metodą nei žinojau, kas tai yra, nei labai domėjausi – man tai buvo būdas kovoti su nuo vaikystės kankinusiomis skrandžio problemomis. Niekada nesirinkau tikslaus valandų skaičiaus, man tai gavosi intuityviai – tiesiog paskutinį kartą pavalgau tarp 17 ir 19 valandos, o ryte atsikėlusi pirmiausia susitvarkau ir tik tada einu pusryčiauti. Tokiu būdu leidžiu skrandžiui pailsėti 13-16 valandų.
Taigi, nenuostabu, kad atsikeliu išalkusi ir pusryčiai man yra būtinybė. Dėl tos pačios priežasties dažniausiai nemėgstu, kai ryte reikia papildomai kažką virinėti, kepti ar ilgai ruošti. Tad vienas iš mėgstamiausių mano pasirinkimų yra per naktį brinkinta avižinė košė. Tokiu būdu ruoštos avižos nėra pažeidžiamos karščio, tad išsaugo daugiau vitaminų, o kartu yra lengviau virškinamos.
Šįkart dalinuosi trejomis šios košės versijomis: braškine, riešutų sviesto ir šokolado bei kavos ir datulių karamelės…